EFSA įvertino paskelbtą dokumentą dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 saugos

2012-10-10

Europos maisto saugos agentūra (EFSA) išplatino oficialų pranešimą dėl visuotinį susirūpinimą sukėlusio tyrimo apie galimą genetiškai modifikuotų kukurūzų NK 603 ir herbicidų, savo sudėtyje turinčių glifosatų, toksinį poveikį. EFSA atlikto pirminio vertinimo išvadose teigiama, kad viešai paskelbtas tyrimas yra netinkamo mokslinio lygio ir prastos kokybės, todėl rizikos vartotojų sveikatai vertinimo išvados negali būti grindžiamos šiuo darbu.

Kaip teigiama pranešime, nepriklausomų mokslininkų grupės atlikto pirminio vertinimo metu nustatyta, kad autorių paskelbtame darbe nurodyti tyrimo metodai, išvados ir jų pateikimo forma nesuteikia būtinų žinių apie tyrimo patikimumą. Todėl EFSA kreipėsi į tyrimą atlikusius mokslininkus, kviesdama bendradarbiauti ir pasidalinti visa tyrimo medžiaga.

Atsižvelgiant į mokslininkų išvadas, Europos maisto saugos agentūra kol kas negali minėto tyrimo laikyti moksliškai patikimu. O visa eilė klausimų, kylančių studijuojant prancūzų mokslininkų atliktus tyrimus, jų metodiką ir gautus rezultatus, verčia suabejoti išvadomis dėl kokių priežasčių tirtiems graužikams išsivystė augliai.

Pranešime pabrėžiama, kad minėtas mokslinis darbas buvo vertintas remiantis visuotinai pripažintomis mokslinių tyrimų atlikimo gerosios praktikos taisyklėmis. Šiam tyrimui vadovavęs Per Bergman teigė, "Kai ką gali nustebinti, kad vertindama mokslinį darbą EFSA dėmesį sutelkė į mokslinio tyrimo metodiką, bet ne į jo rezultatus, tačiau būtent toks požiūris atspindi šio atvejo esmę. Atliekant bet kokį mokslinį tyrimą svarbiausia yra užtikrinti, kad pasirinkta darbo metodika yra tinkama. Tik turint aiškius tikslus, tinkamą tyrimo planą ir metodą, galima garantuoti, kad gauti tyrimų duomenys ir surinkta informacija bus moksliškai patikima. Neįgyvendinus šių reikalavimų joks darbas nebus pripažintas moksliškai patikimu, o jo rezultatai – pagrįstais".

Specialistų teigimu, genetiškai modifikuotų organizmų galimo poveikio sveikatai ilgalaikiai tyrimai yra EFSA prioritetinis uždavinys ir dabar paskelbtos priminės išvados tikrai nereiškia, kad tyrimai nebus tęsiami. Pranešimu visuomenė informuojama apie pirminio vertinimo etapo rezultatus. Galutinės išvados bus suformuotos iki šių metų spalio pabaigos ir jose atsispindės visa papildoma informacija apie tyrimą, kurią pateiks patys tyrimų autoriai, o taip pat ir mokslinių tyrimų, šiuo metu atliekamų Europos Sąjungos moksliniuose institutuose vertinant glifosatų poveikį, rezultatai.

Pagrindinės pirminio tyrimo išvados:

EFSA Mokslininkų darbo grupė, sudaryta iš mokslinio vertinimo skyrių (GMO ir pesticidų tyrimo) mokslininkų nurodė pagrindinius trūkumus, dėl kurių šiuo metu visuomenei pateiktas darbas negali būti laikomas tinkamai atliktu ir moksliškai pagrįstu:

– Autoriai savo darbe nemini ir neatsižvelgia į faktą, kad dviejų metų trukmės tyrimui naudotos tokio tipo laboratorinės žiurkės, kurios iš prigimties turi polinkį sirgti įvairiais navikiniais susirgimais, jei jų gyvenimo trukmė ilgesnė nei dveji metai. Ši savybė pastebėta net toms laboratorinėms žiurkėms, kurioms nebuvo taikytas joks poveikis. Dėl tos priežasties polinkis sirgti navikiniais susirgimais laboratorinėms žiurkėms yra pripažintas būdingu fiziologiniu požymiu.

– Autoriai išskirstė laboratorinius gyvūnus į 10 tiriamų grupių tačiau paliko tik vieną kontrolinę gyvūnų grupę. Tai reiškia, kad 4 grupėms (apie 40 %) tirtų gyvūnų, kurie buvo šerti glifosatu neapdorotais ar genetiškai modifikuotais kukurūzais, negalima atlikti tinkamo poveikio palyginimo ir įvertinimo.

– Mokslinis darbas pateiktas tokia forma, kuri neatitinka tarptautinį pripažinimą turinčių standartinių procedūrų, vadinamų protokolais, kurios visame pasaulyje naudojamos planuojant ir vykdant eksperimentus (Didžioji šių protokolų dalis yra išnagrinėta Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD)).

– Tokio tipo moksliniams eksperimentams OECD rekomenduoja vieną tiriamą grupę sudaryti mažiausiai iš 50 gyvūnų. Tuo tarpu atlikto tyrimo metu buvo naudota tik 10 žiurkių vieno poveikio tyrimui. Toks mažas naudotų gyvūnų skaičius neleidžia patikimai matematiškai atskirti, ar navikai susiformavo dėl gyvūnų fiziologinių savybių, ar dėl naudotų pašarų poveikio.

– Savo darbe autoriai nenurodo jokių tikslų, kurių buvo

siekiama minėtu tyrimu. EFSA mokslininkų nuomone, tik aiškiai suformulavus eksperimento tikslus, galima pasirinkti jo vykdymo planą, tinkamą atrenkamų mėginių kiekį ar dydį ir pasirinkti statistinės analizės metodus, kurie būtų naudojami analizuojant tyrimų rezultatus. Visa tai užtikrintų, kad eksperimento rezultatai būtų moksliškai patikimi.

–Pateiktame darbe nėra jokios informacijos apie pašarų, kuriais šertos žiurkės, sudėtį, kaip tie pašarai buvo laikomi, taip pat informacijos apie tyrimus, jog pašaruose nėra sveikatai pavojingų medžiagų (tokių kaip mikotoksinai) pėdsakų.

– EFSA mokslininkai negalėjo įvertinti herbicidų poveikio žiurkėms tyrimo metu, nes ataskaitoje autoriai nepateikė jokios informacijos apie taikytas herbicidų dozes. Autoriai savo darbe nurodė, kokiais kiekiais herbicidų buvo apipurkšti pašariniai augalai ir vanduo, kurį gėrė žiurkės eksperimento metu, tačiau nepateikė duomenų, kokį kiekį užteršto vandens ir pašarų žiurkės suvartodavo.

– Visuomenei pateiktame dokumente nenurodoma, ar eksperimento rezultatams įvertinti buvo naudojami visuotinai pripažinti statistinės analizės metodai ir ar jie buvo nustatyti prieš pradedant eksperimentą. Tyrimų metu naudotų metodų patikimumas yra abejotinas dar ir todėl, kad trūksta svarbios informacijos apie nustatytas paklaidas ar nepriklausomą poveikio skaičiavimo vertinimą.

– Dokumente taip pat trūksta informacijos apie daugelį tyrimo išvadų, informacijos apie kitų galimų pažeidimų (neskaitant navikų) vertinimą.

Atsižvelgusi į mokslininkų komandos pateiktas rekomendacijas, EFSA oficialiai kreipėsi į tyrimą atlikusius mokslininkus prašydama bendradarbiauti ir pateikti visą trūkstamą informaciją, taip užtikrinti skaidrią ir viešą mokslinę diskusiją apie atliktą tyrimą ir jo rezultatus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija (http://vmvt.lt/lt/naujienos/2772/)