Š. m. balandžio 13 – 15 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) organizavo trisdešimtąjį Harmonizuotos biotechnologijos reglamentavimo priežiūros darbo grupės susitikimą (angl. 30th Working Group on Harmonisation of Regulatory Oversight in Biotechnology) Paryžiuje, kuriame Lietuvos atstovas dalyvavo stebėtojo statusu pirmąjį kartą.

EBPO Harmonizuotos biotechnologijos reglamentavimo priežiūros darbo grupė sukurta 1995 - 1996 m. transgeninių organizmų rizikos/saugos aplinkai vertinimo klausimams nagrinėti. Susirinkę pasaulio šalių ekspertai dalijasi patirtimi, atlieka išsamius su biosauga susijusius tyrimus, kurie yra vertinami ir laikomi autoritetingais visame pasaulyje. Ši darbo grupė yra publikavusi 61 Biosaugos bendro sutarimo (konsensusas) dokumentą. Biosaugos bendro sutarimo dokumentas – tai EBPO ekspertų parengta išsami informacija apie tam tikrų kultūrinių augalų, medžių, mikroorganizmų biologiją, taip pat konkrečias jų savybes transgeniniams organizmams kurti.

Šios darbo grupės posėdyje buvo pristatytas Atlanto lašišos bendro sutarimo dokumento projektas, kurį rengė 2008-2016 m. Norvegijos, Suomijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertai. Tai pirmasis EBPO darbo grupės istorijoje dokumentas apie gyvūnus. Meksikos ir Ispanijos atstovai pristatė apie pomidoro biologiją projektą; Brazilijos, Meksikos ir Aplinkosaugos rizikos vertinimo centro (CERA) ekspertai pateikė bendro sutarimo dokumento apie vabzdžius projektą. Taip pat buvo susitarta, kad Belgija, Kanada, Vokietija, Olandija ir JAV pradės rengti bendro sutarimo dokumento apie obelį projektą; Meksika, Kenija ir Pietų Afrika – apie kukurūzą; Australija ir JAV atliks bendro sutarimo dokumento projekto apie kviečio biologiją peržiūrą iki 2016-09-02; Japonija – apie ryžių biologiją iki 2016-05.

Dalyvavusios šalys informavo apie 2015 m. vykdytas veiklas biosaugos srityje: teisės aktų pakeitimus, naujus pranešimus apie genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ir organizmų (GMO) ribotą naudojimą, GMO lauko bandymus ir GMO auginimą rinkos tikslais, naujai įregistruotus GMO produktus, organizuotus seminarus ir konferencijas. Pvz., 2015 m. Kanada registravo 129 GMO lauko bandymus, 5 GMO tiekti rinkai, Čekijos Respublika – 3 lauko bandymus su GM miežiais, linais ir slyvomis, Japonija – 154 GMO tiekti rinkos tikslais: 5 liucernas, 8 gvazdikus, 15 aliejinius rapsus, 20 sojų pupelių, 1 cukrinį runkelį, 71 kukurūzą, 1 papają, 2 rožes ir 31 medvilnę, tuo tarpu Kenijoje – 12 lauko bandymų, 21 riboto naudojimo pranešimą, JAV registravo 1522 pranešimus auginti, naudoti maistui ir pašarams GMO rinkos tikslais, importui, judėjimui tarp valstijų, tačiau išduoti 744 leidimai, 144 pranešimai dar svarstomi, Australija – 4 GMO lauko bandymus/klinikinius tyrimus, 5 GMO tiekti rinkos tikslais, Brazilija atliko 103 lauko bandymus, registravo 410 privačių ir valstybinių įstaigų vykdyti riboto naudojimo veiklas ir 23 GMO tiekti rinkos tikslais.

Diskusijos vyko apie naujas augalų kūrimo technikas (NT) ir ateities planus. Svarstant šių technikų priskyrimą ar nepriskyrimą GMO reglamentavimo sričiai, svarbu nuspręsti, kuo remtis: ar GMO proceso kūrimo pagrindu, ar jau sukurto produkto pagrindu. Dalyvavę Belgijos, Olandijos, Danijos, Čekijos Respublikos, Lietuvos, Vokietijos ir Austrijos ekspertai minėjo, jog laukia iš Europos Komisijos oficialaus dokumento dėl naujų augalų kūrimo technikų reguliavimo, organizuoja seminarus ir diskusijas šiuo klausimu. Pvz., Australija sintetinę biologiją priskiria GMO reguliavimo sričiai. Japonija patvirtino inovacijų programą "Strategic Innovation Promotion Program". Naujas technikas suskirstė į 3 kategorijas: 1) NT tobulinimas ir plėtra; 2) naujų žemės ūkio ir žuvininkystės produktų kūrimas naudojant genų redagavimo technikas; 3) tyrimai ir mokslinių tyrimų, susijusių su Žemės ūkio produktų kūrimu, komercializavimas. Svarbu, kad pranešėjas pateiktų išsamią informaciją (detalius duomenis apie kryžminimo procesą, augalo mutavusių genų charakteristikas, naujas augalų savybes ir kt.) leidimus išduodančioms institucijoms. Taip pat svarbu, kad kiekviena šalis ar regionas turėtų bendrą suvokimą apie NT ir jų reguliavimą, tai padėtų išvengti painiavos prekiaujant tokiais žemės ūkio produktais. Brazilijoje sukurtos dvi darbo grupės: viena – klausimams, susijusiems su NT augalais ir aplinka, nagrinėti, kita – klausimams, susijusiems su NT žmogaus sveikata ir gyvūnais. Nacionalinė biosaugos komisija yra išnagrinėjusi kukurūzo DP-32138-1 paraišką tiekti rinkos tikslais, kuri gali būti laikoma NT.

Taip pat buvo pristatytas šios darbo grupės 2017-2020 m. darbo programos projektas. Pagrindinis tikslas – plėtoti tarptautinį harmonizuotą rizikos/saugos aplinkai įvertinimą ir organizmų, sukurtų naudojant šiuolaikines biotechnologijas, reguliavimą. Pagrindinės veiklos: palengvinti harmonizavimo procesą sprendžiant iškilusius klausimus, kurti bendro sutarimo dokumentus, užtikrinti informacijos sklaidą. Kitas šios darbo grupės posėdis numatytas 2017-04-3/5 d.