Kuriuo keliu eiti?

2007-03-19

Prof. biomedicinos mokslų habil. dr. A. Lugauskas

Gerbiu ir myliu tuos žmones, kurie turi tvirtą nuomonę ir gina ją įvairiomis objektyviomis teisinėmis ir praktinėmis žiniomis pagrįstomis priemonėmis ir faktais. Kartu negaliu sutikti su tais asmenimis, kurie pritrūkę svarių mokslinių ir praktinių argumentų ir negalėdami nugalėti savo oponentų pradeda juos kaltinti, įžeidinėti arba vadinti su sveiku protu prasilenkiančiais parsidavėliais. Tokį disputą teko išgirsti Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto posėdžiuose, įvykusiuose 2006 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. kovo 1 d., kur buvo svarstoma galimybė genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus (Brassica napus) išbandyti Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo laukuose, kuriuose 2006 m. jau buvo atlikti imitaciniai bandymai su natūraliais Lietuvoje auginamais, analogiški numatomiems vykdyti su genetiškai modifikuotais.

Į posėdžius rinkosi priežiūros komiteto nariai ir žmonės, besidomintys ir neabejingi tam, kas vyksta nagrinėjant klausimus, susijusius su sparčiai į pasaulio rinką žengiančiais modifikuotais organizmais ir iš jų pagamintais produktais. Visus jaudino klausimas: "Ar gerai žinoma, kaip genetiškai modifikuoti organizmai paveiks mus supančią gamtą, jos komponentus, kaip atsilieps žmonių ir gyvūnų sveikatai produktai, plačiai įvairiomis dozėmis ir įvairiais keliais patenkantys į žmonių ir gyvūnų organizmą?". Susirūpinimas pagrįstas ir labai rimtas. Tam sukurtas ne tik priežiūros komitetas, bet visa kontrolės sistema. Tačiau visame pasaulyje genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas vyksta, rezultatai plačiai pripažįstami ir naudojami, todėl visiškai atsiriboti nuo šio galingo proceso nėra jokių galimybių. Negalima šiame procese ir jo rezultatuose įžvelgti tik neigiamas puses ir besąlygiškai juos atmesti, neinant į jokius kompromisus, neįsileidžiant jokių bandymų, nenaudojant šiuo būdu sukurtų produktų. Visų pirma, tai sunkiai realizuojama, ir vargu ar moksliškai pagrįsta. Juk daug dalykų, kurie prieš keliolika metų atrodė mūsų fantazijos padariniu, šiandien tapo kaskart tobulėjančia realybe.

Žinoma, mes negalime ploti katutes ir, apsvaigę nuo mokslo ir praktinių pasiekimų, užmerkę akis viską, kas siūloma priimti ir tuo pačiu atverti kelius godžiai pelno siekiančioms kompanijoms, kurioms nusispjaut į tai, kaip reaguos į siūlomas priemones aplinka, gyvi gamtos objektai, gyvūnija, žmonės. Todėl kiekviena pasiūla turi būti stropiai išnagrinėta, visapusiškai išanalizuota ir bendromis jėgomis priimtas nutarimas, kaip toliau elgtis.

Bet grįžkime prie svarstytos pasiūlos išbandyti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus. Posėdžio dalyviai išklausė detalų Vokietijos BASF kompanijos atstovų pranešimą, iš kurio paaiškėjo, kad kuriant išbandymui siūlomus rapsus, genetinė modifikacija buvo atlikta paimant iš dumblių genus, dalyvaujančius riebiųjų rūgščių biosintezėje ir įterpiant juos į vasarinių rapsų genomą, kad rapsų sėklose esančios riebalų rūgštys pasikeistų į ilgos grandinės polinesočiąsias riebalų rūgštis. Tokia modifikacija siekiama sukurti rapsus, sintetinančius aliejų, teigiamai veikiantį žmonių ir gyvūnų sveikatą. Kitokių modifikacijų šiuose rapsuose nenumatyta. Tai patvirtino ir Lietuvos genetikai.

Jeigu Lietuvoje jau rapsas plačiai auginamas, tai kokiais argumentais remiantis galima neleisti LŽI Vėžaičių filialui, kuris našiai dirba jau kelis dešimtmečius ir kuriame yra aukštos kvalifikacijos specialistai, vykdyti tokius bandymus, ir bendrai su Vokietijos ir Švedijos mokslininkais ir gamybininkais plėsti ryšius vykdant tarptautinės reikšmės tyrimus.

Kartu būtina pajungti visas mokslinių ir kontroliuojančių organizacijų pajėgas, kad būtų prisilaikyta visų gamtos apsaugos reikalavimų, kad tyrimams būtų pateiktos tik numatytos modifikacijos sėklos, lygiagrečiai nevykdomi kitų modifikacijų rapsų tyrimai, kontroliuojama, kaip naujos modifikacijos rapsai veikia natūralios aplinkos biotus.

Atskirai norėtųsi atkreipti dėmesį Aplinkos, Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijų bei žiniasklaidos dėmesį į tai, kad kiekvieną pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų dauginimo, auginimo ir panaudojimo spręstų atskirai, objektyviai įvertinus specialistų nuomonę, o nesivadovautų atskirais, gana jausmingais, dažnai ribotomis iš savo varpinės surinktomis žiniomis pagrįstais samprotavimais. Pavyzdžiu gali būti gerbiamo bitininko Gintauto Grigaičio pateikti pasiūlymai.

Atskirai norėtųsi kreiptis į kolegą, priežiūros komiteto narį Andrejų Gaidamavičių ir paklausti jo, kokias įrodymais gali pagrįsti viename iš posėdžių išreikštas mintis, kurių stenogramą cituoju: "Tas patariamasis komitetas (reiktų suprasti "genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetas"), kurio ir aš esu narys, parsidavęs toms kompanijoms ir dėl to tikėtis, kad iš tikrųjų jie priims objektyvius sprendimus neverta. Iš tikrųjų jau dabar belieka apeliuoti į sveiką protą Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijos, bet kiek girdėjau, Sveikatos ministerija jau davė pritarimą". Tai rimtas, sakyčiau, jau teisminis kaltinimas. O gal prisipažinimas, kad gauna? Man niekas nieko nedavė ir nesiūlė. Gal A. Gaidamavičius gali pasidalinti patirtimi?

Koks vaidmuo tokiuose disputuose tenka žiniasklaidai, visada tarsi ginančiai nuskriaustuosius. Įtaigingesnė ir objektyvesnė informacija visada bus tikslingesnė, nes ji padės spręsti keliamus uždavinius, bet nebus tokia efektyvi sensacijos požiūriu. Žiniasklaidos atstovams tenka rinktis, o tai nelengva!?

Manau, kad kilę ginčai - vieno tikslo siekimo rezultatas, tad paspauskime vieni kitiems dešinę ir kūrybingai dirbkime toliau.