Šiaurės Baltijos šalių seminare apie naujus augalų kūrimo metodus ir sintetinę biologiją

2015-11-30

Š. m. lapkričio 5–6 d. įvyko Šiaurės Baltijos šalių seminaras "Nauji augalų kūrimo metodai ir sintetinė biologija", kurį Vilniuje organizavo Norvegija ir Lietuva. Šiaurės Baltijos šalių mokslininkai ir valdininkai diskutavo apie naujus augalų kūrimo metodus, kuriuos taikant kuriami nauji produktai, tampantys iššūkiu esamai genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), biosaugos reguliavimo sistemai. Apžvelgti nauji augalų kūrimo metodai, galima šių metodų rizika aplinkai ir žmonių sveikatai, kaip svarstomas šios srities teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje ir pagal Kartachenos biosaugos protokolą.

Prof. Kaare Magne Nielsen ir dr. Odd-Gunnair Wikmark (Genᴓk, NO) pristatė dvi naujas augalų kūrimo metodų grupes, t. y. kryptingos oligonukleotidinės mutagenezės ir specifinės (sekai savitos) nukleazės, kurios skiriasi nuo įprastų ir GMO arba genetinės inžinerijos metodų.

Specifinės (sekai savitos) nukleazės metodų grupei (toliau – ODM) priskiriama:

• meganukleazės,

• cinko pirštų nukleazės ZFNs,

• transkripcijos aktyvatoriaus tipo (transkripcijos aktyvatoriams giminingos) vykdančiosios (efektorinės) nuleazės TALENs,

• grupes sudarančios taisyklingai pasiskirsčiusios trumpos palindrominės sekos CRISPR ir su jomis susiję baltymai Cas.

Kryptingos oligonukleotidinės mutagenezės grupei (toliau – SDN) priskiriama:

• Kryptinga oligonukleotidinė mutagenezė SDN-1,

• Kryptinga oligonukleotidinė mutagenezė SDN-2,

• Kryptinga oligonukleotidinė mutagenezė SDN-3.

Dr. Odd-Gunna ir Wikmark akcentavo, kad SDN ir ODM metodais kuriamiems gyviesiems produktams turi būti įvertinta rizika didelį dėmesį skiriant jų molekulinei charakteristikai, nors kai kurie iš jų gali ir nesiskirti nuo esamų produktų. Galimas neigiamas poveikis gali būti susijęs su ląstelių žūtimi, nenumatytų mutacijų, mutacijų paveldimumo neatitikimų ir kt. Šie metodai yra pakankamai nauji ir sunku būtų teigti, kad visi rezultatai yra nuspėjami ir žinomi.

GMO rizikos vertinimo ekspertė Dr. Boet Glandorf (NL) trumpai apžvelgė Europos Komisijos sukurtos darbo grupės dėl naujų augalų kūrimo metodų 2007 – 2011 m. darbą. Ši darbo grupė nagrinėjo ar ZFNs, ODM, Cizgenezės/Intragenezės, nuo RNR priklausomas DNR metilinimo, skiepijimo, grįžtamojo kryžminimo, agro-infiltracijos ir sintetinės biologijos metodai atitinka GMO apibrėžtį ir patenka į GMO direktyvų reguliavimo sritį. Mokslininkų nuomonės išsiskyrė dėl naujų metodų priskyrimo GMO reguliavimo sričiai, o 2011 m. rengta ataskaita Europos Komisijai neužbaigta. Europos Komisija taip pat kreipėsi į Europos maisto saugos tarnybą (EMST) ir Jungtinį tyrimų centrą (JRT), kad šie parengtų mokslinę nuomonę. EMST išvada, SDN-3 kuriamiems produktams turi būti atliktas rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas pagal GMO reglamentuojančius rizikos vertinimo reikalavimus. EMST ir JRT nuomonės publikuotos 2011 ir 2012 m. Europos Komisija vis nepriima galutinio sprendimo dėl naujų augalų kūrimo metodų reguliavimo ir GMO apibrėžties taikymo. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės pačios nusprendė, kad pvz., ODM nepatenka į GMO reguliavimo sritį, todėl nereikalauja lauko bandymams leidimo pagal 2001/18/EB direktyvą.

Dr. Marja Ruohonen-Lehto (FI) apžvelgė sintetinės biologijos (SynBio) klausimo svarstymą Europos Sąjungoje ir pagal Kartachenos biosaugos protokolą. Europos Sąjungoje parengtos 3 mokslinės nuomonės dėl sintetinės biologijos apibrėžties, rizikos vertinimo metodologijos ir saugos aspektų. Pagal Kartachenos biosaugos protokolą organizuoti diskusijų forumai internetu, sukurta AHTEG darbo grupė sintetinės biologijos reguliavimo klausimams svarstyti, visa informacija skelbiama Biosaugos informacinio centro interneto svetainėje (http://bch.cbd.int/).

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų–nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas prof V. Šikšnys aptarė CRISP–Cas9 genomo redagavimo technologiją, kada Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam pasirinktų organizmo DNR vietų redagavimui, siekiant tam tikrų genomo pokyčių, pvz., medicinoje – paveldimų ligų gydymui. Be to, prof. V. Šykšniui padedant, Vilniaus universiteto studentai pirmieji iš Baltijos šalių dalyvavo tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse "iGEM" ir už projektą "ColiClock", kuris sprendžia bakterijų senėjimo klausimus, pelnė aukso medalius ir buvo įvertinti kaip vieni geriausių šioje srityje.

Dr. Katileena Lohtander-Buckbee (FI) papasakojo apie JAV kompaniją "Cibus", kai 2014 m. "Cibus" pateikė prašymą kompetentingai Vokietijos institucijai leisti auginti tyrimų tikslais rapsą "SU Canola™" teigdami, kad pagal Vokietijos GMO reglamentuojantį įstatymą "SU Canola™" - nėra genetiškai modifikuotas augalas, nes sukurtas taikant RTDS (Rapid Trait Development System) metodą. Leidimo išdavimui paprieštaravo nevyriausybinės organizacijos, kurios manė, kad sprendimą turėtų priimti Europos Komisija. Europos Komisija dar nagrinėja dokumentus ir kol kas neatsakė. Beje, suomiai šio produkto nepriskiria GMO.

Kitas Šiaurės Baltijos šalių seminaras apie rekombinantinių DNR metodų kūrimą ir socialines ekonomines aplinkybes vyks 2017 m. Estijoje. Latvija prašė mokymų apie GMO rizikos aplinkai vertinimo praktinius apsektus, tam pritarė visos dalyvavusios šalys. Norvegijos atstovai pažadėjo peržiūrėti galimybes naujam projektui inicijuoti per EEA ar Šiaurės Tarybos programas.

Atsiliepimai:

"Seminaro metu susipažinome su naujomis augalų ir kt. organizmų genomų keitimo priemonėmis, jų taikymo galimybėmis selekcijoje ir biotechnologijoje bei jų sukeliamais genomo pokyčiais. Šių naujausių technologijų vis platesnio panaudojimo šviesoje, daug diskutuota, kurį organizmą, turintį daugiau ar mažiau pakeistus genus, reikėtų laikyti genetiškai modifikuotu organizmu, o kurį mutantu. Kolegos iš Skandinavijos šalių supažindino su EFSA dokumentais ir nuomone šiais aktualiais klausimais. Seminaras buvo labai naudingas tiek moksliniu, tiek ekspertiniu požiūriu" (prof. D. Žvingila).

"Nordic–Baltic GMO seminaras buvo labai naudingas keliais aspektais. Visų pirma, klausytojai buvo supažindinti su naujais augalų modifikavimo metodais, naujais įrankiais genomų keitimo technologijose. Antra, buvo diskutuojama GMO saugumo tiek aplinkai, tiek žmogui klausimais. Buvo atkreiptas dėmesys į visuminį, holistinį požiūrį į biotechnologijas ir jų įtaką bioįvairovei. Šiuo aspektu pristatytos ir sintetinės biologijos mokslo idėjos bei jos ryšys su GMO. Labai svarbu, kad visuose pranešimuose buvo akcentuojami GMO saugumo klausimai ir su tuo susijusios problemos" (doc. dr. Jurga Turčinavičienė).

"Seminaras buvo savalaikis ir itin naudingas. Buvo labai įdomu susipažinti su naujausiomis augalų genetinės inžinerijos technikomis bei sužinoti teisinius jų taikymo aspektus. Apžvalginio pobūdžio renginiai yra itin efektyvus būdas pajusti aktualią srities problematiką ir šis renginys atitiko lūkesčius. Dalyvavo aukšto lygio pranešėjai – savo sričių profesionalai, pristatyti kokybiški pranešimai ir betarpiškai diskutuota aktualiomis temomis" (doc. dr. S. Serva).

"Renginys buvo tikrai naudingas ir įdomus. Maloniai nustebino nagrinėjamų temų gausa bei tai kaip išsamiai ir moksliškai jos buvo nagrinėjamos. Buvo labai įdomu sužinoti ir palyginti kaip požiūris į GMO panaudojimą skiriasi atskirose Skandinavijos ir Baltijos valstybėse. Metodai, leidžiantys tiksliai modifikuoti genomus, pastaraisiais metais labai patobulėjo, todėl buvo naudinga išgirsti kaip jų naudojimą reglamentuoja ES valstybių aktai, kokius naujų metodų naudojimo pavojus įžvelgia reguliavimo tarnybų darbuotojai. Buvo pristatyta naujai besivystanti mokslo sritis – sintetinė biologija ir jos dabartinis reglamentavimas ES" (dr. G. Gasiunas).