Biotechnologijos pritaikomos ne tik genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) kurti, bet ir daugelyje kitų sričių, ypač susijusių su biomasės, biomolekulių ir mikrobų genomo panaudojimu. Ataskaitoje, dėl kurios šioje sesijoje balsuos Europos Parlamentas, pripažįstamas biotechnologijų perspektyvumas, siūloma jas plėtoti "atsargiai".

Nors EP nariai pripažįsta, jog "biotechnologijos labai svarbios tvaraus žemės ūkio ateičiai", jie remia dabartinę atsargią naujų biotechnologijų produktų patvirtinimo procedūrą. Deputatai pabrėžia ūkininkų teisę pasirinkti tradicinių, ekologiškų arba genetiškai modifikuotų produktų gamybą.

Kita vertus, ataskaitoje teigiama, jog "šiuo metu galiojantis leidimų biotechnologijos naudojimui suteikimo procesas yra lėtas ir biurokratiškas, o tai prisideda prie ES atsilikimo nuo konkurentų pasaulyje". Raginama jį supaprastinti, taip pat imtis priemonių išvengti "mokslinių tyrimų, išradimų ir intelektinės nuosavybės teisių sutelkties kelių didelių pasaulinio lygio veikėjų rankose".

Europarlamentarų nuomone, "biotechnologijų įtaka žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais turi būti įvertinta platesniu mastu, įskaitant galimą poveikį ne biotechnologinei žemės ūkio produkcijai". Deputatai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves biotechnologijų srityje, kurios "suteiktų akivaizdžios naudos visuomenei ar aplinkai" - pavyzdžiui, padėtų valyti vandenį ir regeneruoti dirvožemį, leistų pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir padėtų plėtoti tvarius bei aplinkai nekenksmingus energijos šaltinius, tokius kaip biodujos, vandenilis ir biokuras.

EP nariai "ragina ES valstybes visiems tradicinių kultūrų augintojams užtikrinti teisę išvengti jų pasėlių užteršimo genetiškai modifikuotais organizmais". Taip pat pabrėžiama vartotojų teisė rinktis maisto produktus, kuriuose naudojamos arba nenaudojamos GMO technologijos. Pagal galiojančius ES teisės aktus visi maisto produktai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų ar kurie buvo pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, turi būti ženklinami specialiomis etiketėmis.

2006 m. 22 pasaulio šalyse 10,3 mln. ūkininkų komerciniais tikslais augino 102 mln. hektarų genetiškai modifikuotų pasėlių (12 mln. daugiau negu 2005 m.). Tarp jų yra ir šešios ES šalys. Lydere išlieka Ispanija - joje pernai auginta 60 tūkst. hektarų genetiškai modifikuotų pasėlių 2006. Tuo tarpu Čekijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje tokių pasėlių per metus padaugėjo penkis kartus - nuo 1500 hektarų 2005 m. iki 8500 hektarų pernai. Pagrindinės genetiškai modifikuotų pasėlių kultūros - sojų pupelės, kukurūzai, medvilnė ir rapsai. Svarbiausios genetiškai modifikuotų pasėlių augintojos pasaulyje - JAV (55 proc. visų pasėlių), Argentina, Brazilija ir Kinija. 2005 m. biotechnologijomis paveiktų pasėlių rinkos vertė pasaulyje buvo 5,25 mlrd. JAV dolerių - tai sudarė 18 proc. visos komercinės pasėlių rinkos pasaulyje vertės.