Komentarai dėl žiniasklaidoje vykstančių diskusijų

2007-03-14

Pastarąsias kelias savaites daug diskutuojama ar Aplinkos ministerija turėtų išduoti leidimą Vokietijos bendrovei "BASF Plant Science GmbH" atlikti mokslinius tyrimus su genetiškai modifikuotais rapsais Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Klaipėdos rajone. Žiniasklaidoje pateikiama nemažai visuomenę klaidinančios informacijos apie bandymus su genetiškai modifikuotais augalais, painiojami leidimai teikti rinkai genetiškai modifikuotus produktus (GMP) ir leidimai atlikti bandymus su GMO.

Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, leidimus atlikti bandymus su GMO išduoda Aplinkos ministerija, o sprendimai auginti genetiškai modifikuotus augalus komerciniais tikslais priimami atsižvelgiant į visų ES šalių nuomones. Priimdama sprendimus Aplinkos ministerija laikosi atsargumo principo, taip pat atsižvelgia į GMO valdymo priežiūros komiteto nuomonę, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijas. Be to, 2006 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų programą, kurios tikslas padėti plėtoti Lietuvoje biotechnologijos krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, bei Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007-2010 programą, kurios uždavinys yra kurti biotehnologinius produktus pramonei, žemės ūkiui ir sveikatos apsaugai.

2006 m. spalio 26 d. Vokietijos bendrovė "BASF Plant Science GmbH" pateikė Aplinkos miniterijai prašymą leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Klaipėdos rajone.

Minėta bendrovė išvedė rapsų veislę, kurių sėklų aliejus yra geresnės kokybės. Dalyvaujantys riebalų rūgščių biosintezėje genai buvo paimti iš dumblių ir įterpti į vasarinių rapsų genomą tam, kad pakeistų sėklose esančias riebalų rūgštis į ilgos polinesočiąsias riebalų rūgštis. Šio mokslinio bandymo tikslas - išsiaiškinti kaip šie genetiškai modifikuoti rapsai augtų tipiškomis klimatinėmis sąlygomis.

Bandymas būtų atliekamas dviejuose 180 m2 sklypuose su 800 m pločio apsaugos zonomis. Remiantis šiltnamyje atliktais tyrimais, genetiškai modifikuotų rapsų linijos nesiskiria nuo motininių kontrolinių linijų savo morfologija, žydėjimo laiku, augimo greičiu ar grūdo svoriu. Joks skirtumas, susijęs su išlikimu žemės ūkio arealuose ar įsiterpimu į natūralius arealus, palyginti su įprastais rapsais, nėra tikėtinas.

2006 metais pagal sutartį su "BASF Plant Science GmbH" bendrove Vėžaičių filialas vykdė imitacinį bandymą, kokį numatoma vykdyti su genetiškai modifikuotais rapsais, apmokydamas filialo mokslininkus ir kitą personalą atlikti tokius tyrimus. Genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus mokslininkai tirtų ketverius metus ir daugmą darbų atliktų lietuvių mokslininkai, prižiūrimi kolegų švedų, nes analogiški bandymai jau atlikti Švedijoje. Švedijoje minėti rapsai auginami bandymų tikslais jau 10 metų 75 ha plote ir jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nebuvo nustatyta. Vokietijoje bandymai su šiais genetiškai modifikuotais vasariniais rapsais neatliekami, nes šiuo metu vykdomi bandymai šiauriniuose rajonuose, tačiau Vokietijoje yra vykdomi 29 bandymai su kitokios genetinės modifikacijos rapsais.

Jeigu toks mokslinis bandymas su genetiškai modifikuotais vasariniais rapsais ir būtų atliekamas Lietuvoje, tai dar nereiškia, kad jų auginimas ateityje bus komercinis. Tai paaiškėtų tik po 5-10 metų, nes prieš tai minėtus rapsus "BASF Plant Science GmbH" bendrovė dar kartą tirtų įvairiose šalyse.

2006 m. gruodžio 13 d. GMO valdymo priežiūros komiteto posėdyje buvo pristatytas pranešimas, kurį pateikė BASF kompanija, bandymų laukams dėl genetiškai modifikuotų rapsų ir nutarta atidėti balsavimą, prašant papildomos informacijos apie analogiškų bandymų rezultatus su genetiškai nemodifikuotais rapsais Lietuvoje. Š.m. vasario 9 d. BASF kompanija pateikė prašytą papildomą informaciją Aplinkos ministerijai.

2007 m. kovo 1 d. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) valdymo priežiūros komitetas antrą kartą apsvarstė Vokietijos bendrovės "BASF Plant Science GmbH" pateiktą prašymą.

2005 m. vasario 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-110 patvirtintas Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetas sudarytas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos miškų instituto, Lietuvos Žaliųjų judėjimo, Biotechnologijos instituto, VšĮ "Tatulos programa" tarybos, Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos, Lietuvos mikrobiologų draugijos, UAB "Fermentas", Sveikatos apsaugos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos ekologijos instituto, Lietuvos botanikos instituto, Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos "Gaja" deleguotų atstovų.

Iš keturiolikos posėdyje dalyvavusių komiteto narių vienuolika balsavo už tai, kad būtų leidžiama mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus rapsus Klaipėdos rajone.

GMO valdymo priežiūros komitetas yra patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, ir galutinį sprendimą ar išduoti "BASF Plant Science GmbH" bendrovei leidimą priims Aplinkos ministerija, pasitarusi su Žemės ūkio ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija jau yra patvirtinusi, kad šiems bandymams neprieštarauja.

Iš viso Europos Sąjungoje šiuo metu vykdomi 2191 moksliniai bandymai su 66 genetiškai modifikuotų augalų rūšimis (kukurūzais, bulvėmis, cikorijomis, cukriniais runkeliais, rapsais, obuoliais, eukaliptais, vynuogėmis, citrinomis, ryžiais ir kt.). Nuo 1992 m. išduoti leidimai išleisti į aplinką tyrimų tikslais genetiškai modifikuotus augalus buvo šiose šalyse: Prancūzija (587), Ispanija (372), Italija (295), Didžioji Britanija (233), Olandija (162), Vokietija (163), Belgija (130), Švedija (90), Danija (46),Suomija (22), Portugalija (23), Graikija (19), Vengrija (25), Airija (6), Lenkija (6), Čekijos Respublika (8), Austrija (3), Latvija (2), Rumunija (1) (duomenys paimti iš www.gmo-compass.org).

Šiuo metu Austrija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija ir Liuksemburgas yra laikinai uždraudę kai kuriuos GMP naudoti ir parduoti, nors Europos Komisija ir Europos maisto saugumo tarnyba juos yra įvertinusi kaip saugius produktus ir šie produktai yra teikiami ES rinkai. Draudimai naudoti ir parduoti tam tikrus GMP turi būti moksliškai pagrįsti ir įvertinti konkrečiam GMO, ir negali būti politiškai motyvuoti arba taikomi visiems be išimties GMO.

Europos Komisija, atsižvelgdama į Pasaulinės prekybos organizacijos reikalavimus, Europos Tarybai pateikė pasiūlymus panaikinti laikinus draudimus konkretiems genetiškai modifikuotiems produktams, nes tokie laikini draudimai pažeidžia tarptautines prekybos taisykles. Tolimesni ginčai dėl kurios nors šalies narės draudimo teikti tam tikrus genetiškai modifikuotus produktus į rinką bus nagrinėjami Europos Teisingumo teisme.

Įgyvendinant Aplinkos ministerijos priimtą Visuomenės švietimo apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus programą, norint kuo išsamiau informuoti visuomenės atstovus apie naujų biotechnologijų panaudojimo perspektyvas Lietuvoje, 2007 m. vasario 14-15 d. vyko konferencija "Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas ir visuomenės požiūris", finansuojama iš Pasaulio aplinkos fondo Jungtinių Tautų aplinkos programos (PAF/JTAP) lėšų. Šioje konferencijoje dalyvavo 75 atstovai iš visuomeninių nevyriausybinių organizacijų, valdžios institucijų, mokslo įstaigų ir kt. Konferencijos metu buvo aptartos GMO naudojimo perspektyvos Lietuvoje, galimas GMO poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, teikimas vartotojų rinkai, informacijos visuomenei teikimo svarba, etiniai klausimai, Lietuvos visuomeninių organizacijų požiūris į GMO naudojimą. Konferencijos metu dauguma pranešėjų akcentavo didėjančius genetiškai modifikuotų augalų pasėlių plotus, tačiau tai yra vartotojų ir ūkininkų teisė rinktis. Europos Sąjunga GMP atžvilgiu laikosi atsargumo principo, ir yra būtina užtikrinti efektyvią GMP stebėseną bei kontrolę.

Aplinkos ministerija ir ateityje planuoja informuoti ir šviesti visuomenę apie GMO, plėtojant jos gebėjimus apsaugoti sveikatą ir aplinką, kadangi labai svarbu, kad visuomenė gautų objektyvią ir suprantamą informaciją apie GMO ir GMP.