Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) pasaulyje pradėti augint jau 1996 metais. Nuo tada auginamų GMO plotai vis didėja ir didėja. Praeitais – 2008 m.vien pramoninėse šalyse buvo auginama apie 300 milijonų hektarų GMO plotų. Auginama ne vien maistui ar pašarams skirtos GMO kultūros, plačiai paplitę ir dekoratyviniai, techniniai augalai taip pat medvilnė. Daugiausiai auginama modifikuotų sojų, apie 67 milijonus hektarų. Iš visos auginamos sojos tik 30% yra genetiškai nemodifikuotos. Antroje vietoje pagal gausumą genetiškai modifikuoti kukurūzai, jų plotai pasaulyje užima apie 37 milijonus hektarų, medvilnės laukai užima apie 16 milijonų hektarų ir mažiausioji dalis rapsų – apie 6 milijonus hektarų.

Ne visame pasaulyje vienodai pripažįstamos ir auginamos genetiškai modifikuotos kultūros. Pagrindinės GMO augintojos yra 6 šalys, jose 2008 metais buvo 97% GM laukų: JAV ~64 milijonai hektarų (soja, kukurūzas, medvilnė, rapsai, moliūgai, papaja, liucerna, cukriniai runkeliai). Argentina ~21 milijonas hektarų (soja, kukurūzas, medvilnė), Brazilija ~16 milijonai hektarų (soja, kukurūzas, medvilnė), Kanada ~8 milijonai hektarų (rapsas, kukurūzas, soja, cukriniai runkeliai), Indija ~8 milijonai hektarų, augina tik medvilnę, Kinija – 4 milijonų hektarų (medvilnė, pomidorai, tuopa, petunija, papaja, saldžioji paprika), Paragvajus ~ 3 milijonai hektarų sojų.

Daugiausiai naudojamos trys modifikacijos:

1. atsparumas herbicidams;

2. atsparumas herbicidams ir kenkėjams;

3. atsparumas kenkėjams.