Parengta GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studija

2021-03-05

2019 m. - 2020 m. Aplinkos ministerija vykdė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą "GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studija", kurį atliko Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centru bei Nacionalinio maisto veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) akredituota GMO laboratorija. Šio projekto tikslas – išnagrinėti teisės aktų, reglamentuojančių GMO naudojimą, reikalavimus, kitų šalių patirtį, įvertinti esamą galimai išsisėjusio genetiškai modifikuoto rapso Lietuvos teritorijoje situaciją ir parengti GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimo studiją su išvadomis ir rekomendacijomis dėl tolimesnių veiksmų siekiant stiprinti GMO rizikos poveikio aplinkai vertinimą, valdymą.

Kadangi rapsų sėklos yra daigios viso vegetacijos periodo metu, todėl šio augalo (vasarinio ir žieminio, galimų GMO rapso hibridų) mėginius pradėta rinkti nuo 2019 m. – 2020 m. balandžio 23 d. iki rugsėjo 26 d. dviejų vegetacijų laikotarpiu. Iš viso paimta 141 vnt. rapso mėginių iš prioriteto tvarka pasirinktų 5 vietų, geležinkelio ir automagistralės A1 ruožų. Daugiausia mėginių surinkta Pasvalio, Klaipėdos, Mažeikių, Rokiškio ir Kėdainių rajonuose. Visos mėginių ėmimo procedūros atliktos vadovaujantis standartizuotomis metodikomis.

Visi laboratoriniai DNR išskyrimo, genetinės modifikacijos nustatymo tyrimai atlikti akredituotoje GMO laboratorijoje vadovaujantis akredituotais GMO tyrimo metodais (https://ec.europa.eu/jrc/en/research-topic/reference-materials-gmo-analysis). Jei gautas atitinkamos GM rapsų linijos ir FAT-A genų kopijų skaičius mažesnis nei nustatymo riba, bet didesnis nei aptikimo riba – laikoma, kad rasta GM rapsų linijos mažiau už kiekybinio nustatymo ribą. Jei gautas atitinkamos GM rapsų linijos ir FAT-A genų kopijų skaičius mažesnis nei nustatymo riba ir mažesnis nei aptikimo riba – laikoma, kad nerasta GM rapsų linijos.

Atlikus 2019 m. ir 2020 m. surinktų savaime išsisėjusių rapsų genetinę analizę (GT(RT) 73, MS8, RF3, T45, MON88302, MS11, DP073496, OXY235), GMO rapsų modifikacijų šalia geležinkelio ruožo, perdirbimo įmonių UAB "Mestilla", "Obelių aliejus", UAB "Rapsoila", UAB "Rukola" teritorijų bei netoli (100m ) Klaipėdos jūrų uosto teritorijos, neaptikta. Nenustatytos GM rapso modifikacijos ir automagistralės A1 Vilnius-Klaipėda pakelėse.

Atlikus rapsui giminingų laukinių rūšių svėres ir dirvinio garstuko, mėginių iš 10 vietų, esančių skirtinguose Lietuvos rajonuose (Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių), analizę, transgenų perdavimo giminingiems laukinių rūšių augalams nenustatyta.

Nors tyrimo metu nebuvo aptikta GM rapso, tačiau siekiant išsaugoti natūralias populiacijas, GMO stebėsena turi būti vykdoma pastoviai.

Be to, didėjant naujų GM rapso modifikacijų variantams bei naujų metodų (CRISPR/Cas) taikymui augalų selekcijoje nuolat turi būti atnaujinami ir plečiami GM augalų modifikacijų identifikavimo metodai.

Išsamiau apie atliktą studiją, gautus tyrimo rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, rasite Aplinkos minsiterijos GMO svetainės skiltyje "Informacija apie GMO".