Sparčiai vystantis biotechnologijos mokslams sukurti genų inžinerijos metodai atvėrė mokslininkams plačias galimybes kurti naujus natūraliai gamtoje neegzistuojančius genetiškai modifikuotus organizmus.

Greitai plintant šiuolaikinei biotechnologijai didėja ir visuomenės susirūpinimas galimu neigiamu poveikiu biologinei įvairovei ar žmogaus sveikatai. Rio de Žaneiro Aplinkos ir plėtros deklaracija Pripažino, kad šiuolaikinė biotechnologija, jeigu ji plėtojama ir taikoma laikantis tinkamų aplinkos apsaugos ir žmogaus sveikatos apsaugos priemonių, suteikia dideles galimybes žmonių gerovei kelti.

Atsižvelgiant į ribotas daugelio šalių, visų pirma besivystančių šalių, galimybes saugiai dirbti su gyvais genetiškai modifikuotais organizmais, Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas II-ame Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikime (COP MOP 2) vykusiame 1995 m. lapkričio mėn., įsteigė biosaugos darbo grupę Kartachenos biosaugos protokolo projektui parengti.

Kartchenos biosaugos protokolas buvo pasirašytas 2000 m. gegužės 24 d. Nairobyje (Kenija)Įsigaliojo 2003 m. rugsėjo 11 d. ratifikavus 50-tai šaliai. Šiandien Protokolas yra viena iš sparčiausiai augančių Jungtinių Tautų tarptautinių sutarčių. Ją ratifikavo jau daugiau nei 165 pasaulio šalys.

Kartachenos biosaugos protokolo tiklsas - prisidėti prie gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo apsaugos lygmens užtikrinimo. Ratifikavusios šalys taip pat įsipareigoja siekti gyvųjų modifikuotų organizmų saugų perdavimą, apdirbimą ir naudojimą.

Prisijungusios prie Kartachenos protokolo šalys įsipareigoja imtis reikiamų teisinių, administracinių priemonių priimtiems įsipareigojimams įgyvendinti. Todėl, Protokolo šalyse ėmėsi praktinių veiksmų kuriant nacionalines biosaugos sistemas. Nacionalinės biosaugos sistemos apima genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) galimos rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Įgyvendinant šias biosaugos sistemas siekiama užtikrinti saugius gyvų modifikuotų organizmų importo, eksporto ir tranzito reikalavimus.

Iš viso daugiau nei šimte Protokolo šalių jau parengti arba šiuo metu baigiami rengti nacionaliniai teisės aktai, būtini Protokolo nuostatų įgyvendinimui. Šalys turi galimybę keistis su GMO susijusia informacija per biosaugos informavimo centro (BCH) informacinę sistemą (http://bch.cbd.int/protocol/).

Lietuva Kartachenos biosaugos protokolą ratifikavo 2003 m. rugsėjo 18 d. Priimti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina šios tarptautinės sutarties įgyvendinimą. Vadovaujantis priimtu Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu GMO valstybinį valdymą Lietuvoje vykdo Aplinkos ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis: Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

2010 m. Protokolo šalys priėmė sprendimą papildyti dokumentą dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo, nustatančio tarptautines taisykles ir procedūras su gyvais modifikuotais organizmais susijusios atsakomybės ir žalos atlyginimo srityje.

Lietuva Papildomąjį protokolą ratifikavo 2012 m. gruodžio 6 d. Šis protokolas įsigalios devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai valstybės deponuos keturiasdešimtąjį ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą. Šiuo metu jau 16 šalių deponavo ratifikavimo dokumentus, iš jų – 10 Europos Sąjungos valstybės.