2019 m. gruodžio 16-18 d. Orhuso konvencijos ir Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatai organizavo 3-ąjį apvalaus stalo susitikimą dėl visuomenės informavimo, teisės gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimo dėl gyvų modifikuotų organizmų/genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), Ženevoje (Šveicarija).

Šio susitikimo tikslas - prisidėti prie šalių gebėjimų stiprinimo, dalijantis žiniomis ir įgyta patirtimi dėl visuomenės sąmoningumo, prieigos prie informacijos, visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo procese GMO klausimais ir rengiant rekomendacijas konkretiems veiksmams.

Apskritasis stalas buvo organizuojamas vadovaujant ir padedant Austrijos vyriausybei, jam pirmininkavo Helmutas Gaugitsch.

Atstovai iš daugiau nei 27 šalių (Albanija, Anglija, Armėnija, Baltarusija, Burkina Faso, Filipinai, Gruzija, JAV, Juodkalnija, Kazachstanas, Kenija, Kroatija, Lietuva, Malta, Moldavija, Norvegija, Palestina, Serbija, Slovakija, Suomija, Šiaurės Makedonija, Tadžikistanas, Tunisas, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekistanas, Venesuela ir kt.) ir organizacijų (BASF, Europos Eco Forumas, ES COM ir kt.) dalinosi gerąja patirtimi ir iššūkiais ratifikuojant ir įgyvendinant Orhuso konvencijos Almatos GMO pataisą ir Kartachenos biosaugos protokolo 23 straipsnį dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo įgyvendinimo (pranešėjai: Kazachstanas, Venesuela ir Lietuva).

Vyko diskusijos dėl visuomenės galimybės gauti informaciją apie GMO priimant sprendimus (pranešėjai: ES COM, Norvegija, BASF, Europos Eco Forumas). Pabrėžta, kad veiksminga prieiga prie informacijos yra efektyvaus visuomenės dalyvavimo pagrindas, svarbu kuo greičiau suteikti tą prieigą (kai tik ji gaunama, turi būti prieinama, atsižvelgiant ir į skirtingų tikslinių grupių poreikius). Kad lengviau būtų suprantami neapdoroti duomenys, reiktų pasitelkti jų vizualizacijos priemones. Labai svarbu suteikti prieigą prie teisingos ir išsamios informacijos, užtikrinti, kad viešai prieinamą informaciją taip pat galima būtų pakartotinai naudoti ir ja dalytis. Tam tikra informacija nelaikoma konfidencialia, pavyzdžiui: a) vardas ir pavardė ir pranešėjo adresas; b) bendras GMO aprašymas; c) poveikio biologinei įvairovei rizikos įvertinimas, atsižvelgiant į žmonių sveikatai; d) bet kokie neatidėliotinų priemonių metodai ir planai; e) visi galutiniai sprendimai. Konfidencialiems duomenims reikalingas patikrinamas pagrindimas. Svarbu užtikrinti, kad GMO būtų identifikuojami ženklinant ne tik biosaugos tikslais, taip pat dėl vartotojų etinių ir religinių priežasčių informavimo. Reiktų informacijos apie sintetinę biologiją ir naujas technologijas.

Diskutuojant dėl visuomenės sąmoningumo (pranešėjai: Burkina Faso, Tadžikistanas, Europos Eco Forumas) svarbu, kad valdžios institucijos parengtų komunikacijos strategijas, į kurias būtų įtrauktos

pagrindinės tikslinės visuomenės grupės, komunikacijos priemonės (pvz., laikraščiai, socialinė žiniasklaida, televizija, plakatai viešose vietose, lipdukai ir spaudos medžiaga), komunikacijos veiklai vykdyti paskirti atsakingi darbuotojai, reikalingos išlaidos ir kiti ištekliai. Taip pat reikėtų stengtis išversti mokslinę informaciją į vietines kalbas. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra svarbus didinant plačiosios visuomenės sąmoningumą GMO tema.

Diskusijose dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus (pranešėjai: Ukraina, Moldavija, Slovakija, Tunisas, Europos Eco Forumas) akcentuota, kad visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus neturėtų būti vertinamas kaip priemonė vetuoti sprendimus, bet kaip priemonė jiems patobulinti. Bendradarbiaujant su visuomene, galima pasiekti patikimą, tvarų ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą. Priimant sprendimus dėl GMO, turi būti atsižvelgiama į mokslo žinias (susijusias su biosauga), taip pat į žmogaus vertybes, etinius principus, religinius įsitikinimus ir į vietos bendruomenių apsisprendimo teisę. Svarbu stiprinti tarpinstitucinį ir tarpžinybinį koordinavimą, įtraukiant visuomenę, taip pat steigiant viešąsias patariamąsias įstaigas. Svarbu užtikrinti lyčių lygybę ir skatinti visapusišką visuomenės dalyvavimą, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vietinėms tautoms, vietos bendruomenėms ir kitoms atskirties grupėms. Visuomenės dalyvavimo procesuose vartoti vietines kalbas. Labai svarbu įtraukti įvairias gyventojų grupes, nuo miesto iki kaimo, turinčias skirtingą išsilavinimą, amžių, lytį, profesiją į atvirą diskusiją ir atsižvelgti į jų suvokimą bei kelti jų supratimą apie iškilusią problemą. Ypač svarbu užtikrinti, kad būtų žingsnis po žingsnio įgyvendinami visuomenės informavimo priimant sprendimus pagrindiniai elementai: identifikuoti visuomenę ir suinteresuotą visuomenę; laiku, tinkamai ir veiksmingai pranešti; nustatyti pagrįstą laiką; užtikrinti prieigą prie visos reikalingos informacijos; užtikrinti procedūras, leidžiančias visuomenei komentuoti ir būti išklausytoms; užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visuomenės dalyvavimą; nedelsiant pranešti apie priimtą sprendimą; įsitikinti, kad persvarsčius įsipareigojimus/sąlygas, procedūra turėtų būti atitinkamai pakartota.

Aptartas "Pocket Guide" dokumento projektas. Daugiau informacijos: http://www.unece.org/index.php?id=50759